paūgėti

paūgėti
paūgė́ti, paū̃gi (pàūgi Krok, -ė́ja K), -ė́jo intr. Jrk100, DŽ, NdŽ, KŽ; Rtr 1. LKT227(Kš), Mšk, Mžš, Jnšk, LKT305(An), Ker kiek paaugti, ūgtelėti: Paūgė́s sūnus jos J. Ana nedaugutį paūgė́jo, neauga Pls. Kaip paūgė́jom, jau rugių rišti išsivedė Krt. Paūgė́jo mažas pusbernėlis Akn. Kada aš jau pastiprėjau, paūgė́jau, ta močiuka pristatė muni naktį pri savo vaikų Varn. Paūgė́s [berniukai], nebsius Rdn. Dabar kap lietus palijo, tai raptum paūgė́jo Vvs. Kap išdygsta gaideliai – rausvūs, o kap paūgė́ja – žali pasdaro Dv. Jeigu neiškuopė kuopdami prūdą, tai paūgė́jo žuvys Ob. Dabar dar neraukit ropių – tegul paū̃gi Trgn. ^ Kiek pastovėsi, tiek paūgė́si Mrj. Kai užgimiau – baltus sparnus turėjau, kai paūgėjau – žalią veidą gavau, kai užaugau ir pasenau – pilvan įlindau (obuolys) LTR. | refl. BzF191, J, J.Jabl, OG295, KŽ, Ds, Nmč, Krkš, Pls, Vrnv: Mažas būdamas, ganė žąsis, o kiek pasiūgėjęs – gyvulius V.Krėv. Kap pasiūgė́jau, nuejau kiton pirkion Aps. Kaip pasiūgė́jau, vaikščioti pradėjau JD466. Tu šiuosmet diktai pasiūgė́jai – ledva pažinau pamatęs Krok. Laukiau, paki pasiūgė̃s vaikai, sakau, bus lengva būt Arm. Pasiūgė̃s – savo keliais nueis Ad. Aš viena buvau didesnė, pas’ūgė́jus vargo mačiau ig valiai Kč. Mano vaikai jau pasiūgė́[jo], geriau man Rš. Pasiūgėję [vaikai] … iš viso pameta čiužinėjimus BM43(An). Kai aš paaugau, kai aš pas’ūgėjau, vaikščiodamas po stonužę žirgužiais gėrėjaus KlvD214. Oi berneli mano, baltas dobilėli, duok man pasiūgėtie pas mielą motulę LLDIII308(Vrn). Bulbės ar rasoda kad būtų pasiūgė́ję, būtų nukirtę [šalnos] Rud. Berželiai gerokai pasiūgėjo TS1902,7-8b. Kap višteliai pàs’ūgi in rudenį, tai parduodinėjam Dv. | prk.: Ir vos tik giesmė ima kiek pasiūgėti, kiek pribręsti – tuojau atsiranda strofa B.Sruog. ^ Maži vaikai – maži vargai, vaikai pasiūgė́j – vargai pasiūgė́j Asv. Vaikai tol, kol sparne laikai, pas’ūgė́jo ir išskrido kaip paukščiai Ktk. Noriu pasūgė́t, nesėsiu (juok.) DrskŽ. 2. prk. praturtėti: Šiandien mes dar truputį paūgėsime I.Simon. | refl.: Kai pasiūgė́jom, instaisėm bites Lb. 3. kiek išsipūsti, iškilti (kam rūgstant): Jei nei kiek nepaūgė̃s [tešla], tai [duona] būna kieta kap kleckas Rud. \ ūgėti; paūgėti; praūgėti; priūgėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • paūgėti — vksm. Tėvas didžiãvosi paūgėjusiais sūnumi̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nušluostyti — tr. K, Š, Rtr, KŽ; SD334, H153, R, R5,404, MŽ544, Sut, M, Amb, L, LL117,173,270 1. Ch1Luk7,44, LzŽ kuo nors braukant nuvalyti: Nosį nušluostyti N. Aplaistytas visas stalas; paimk kokį pašluostį ir nušluostyk sausai! NdŽ. Pati rankų nepajudinau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atplėšti — tr., atplė̃šti, ia, àtplėšė 1. SD212, R122, J, K, Š atidrėksti nuo paviršiaus, atlupti: Kambaryje keliose vietose atplėšė grindis ir vis kažko kruopščiai ieškojo rš. Afieravoti ant ugnies, būtent: jo taukus, visą uodegą, nug pečių atplėštą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšluostyti — tr. K, Š, Rtr; M 1. KŽ žr. nušluostyti 1: Ana kojas atšluostė, kad nebūtų užskrendusi J. Dabar mano šlapios akys, nematau, reikia atšluostyt Sv. Kas akeles atšluostis? – Sausoja žolelė (d.) Rš. | refl. tr., intr. Š: Atsišluostyk akis, nematai DŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištįsti — ištį̃sti intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. išdrykti, išsitempti, išsitraukti į ilgį, pailgėti: Rankovės kitokios, iš po apačios ištį̃susios Varn. Kad siūlas iš drabužių ištįsta, nesi užmokėjęs už pasiuvimą (juok.) Kin. Ka snarglys ištį̃s, baugu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššienauti — 1. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Vlk, Krš, Pgg žr. nušienauti 1: Su samanom išskutė, iššienãvo pievą – neaugs Klt. Beržyniukas labai žolėtas, reik iššienauti, kol gražì Rdn. Vakar visą balą iššienavaũ Dglš. Šeiminykas leido sodą iššienaut Mrj. Iššienavę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paaugėti — intr. kiek paaugti, paūgėti: Augėte paaugėjusi dukra J. Kad kiek paaugės, tai tumet aš jį pasiimsu pas save Brs. Paaugėjus broliams, gyvenimas dar sunkesnis pasidarė J.Balč. | refl.: Da pasaugėk, tada galėsi taip kalbėti Dbk. Kai suaugo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakusti — 1 pakùsti intr. paūgėti: Kaimyno sūnus jau gerokai pakùtęs Ar. Žiūrėk, kiek jau Jonelis pakùtęs. Pernai kai mačiau, daug mažesnis buvo Krp. Jau vaikai pakuto Krkl. kusti; atkusti; nukusti; pakusti; prakusti; prikusti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • panešti — panèšti, pàneša, pànešė 1. tr. truputį pagabenti: Man ranka nutirpo, panešk tu dabar Vb. Arti nemesk tų sąšlavų – panešk tolyn Vlkv. Panèšk toliau J. Einant į Skirsnemunę ji mano batukus pànešė Skr. ^ Aš nešiu tą vaiką į girią, ka tei rėkia …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastarpti — pastar̃pti intr. 1. KŽ pasveikti, pasitaisyti: Ligonis gerėte pagerėjo, t. y. pastar̃po JI427. Pastarpaũ ben kiek Kp. 2. paaugti, paūgėti: Reikia saugot kiaulė, kad nenugult paršiukų; kai kiek pastar̃ps [paršiukai], tai jau patys pasisaugos Slm …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”